Bostono Terjerai

Bostono Terjerų standartas

     Spalva. FCI pripažįstamos spalvos: Tigrinė, juoda su rausvu atspalviu (ruonio) arba juoda su baltomis žymėmis. Būtinos baltos žymės: aplink snukį, tarp akių ir krūtinės srityje . Pageidautinos lygios, baltos žymės tarp akių ir ant kaktos, “apykaklė” ant krūtinės, iš dalies arba visiškai – ant priekinių kojų, užpakalinių kojų apačios.

     Dydis. Pagal svorį skirstomi į šias grupes: iki 6,8 kg; 6,8 – 9,1 kg; 9,1 – 11,4 kg. Ūgis ties ketera proporcingas korpuso ilgiui, kas suteikia Bostono terjerui kvadratinę formą. Patinai gali buti kiek trumperni už pateles

     Galva. Kaukolės dalis kvadratinė, plokščia kakta, be raukšlių, antakių lankai ryškūs, perėjimas nuo kaktos link snukio gerai matomas. Akys tamsios, didelės ir apvalios, toli viena nuo kitos. Ausys mažos, stačios, išaugusios kuo arčiau kaukolės kampų. Snukis trumpas, kvadratinis, platus, gilus, be raukšlių. Snukio ilgis trumpesnis už plotį ir gylį, ne ilgesnis nei 1 / 3 kaukolės ilgio. Kaukolės ir snukio linijos – lygiagrečios. Nosis juoda ir plati. Žandikauliai platūs, kvadratiniai, su tolygiai pasiskirstytais dantimis. Tiesus arba atsikišęs apatinis žandikaulis. Lūpos gilios, prigludusios, dengia dantis kai burna sučiaupta.

     Uodega. Išaugusi žemai, trumpa, siaurėjanti ties galiuku, tiesi arba spiralės formos, nepakyla aukščiau nugaros linijos. Uodega negali būti kirpta.

     Kailis. Trumpas, lygus, kietas, prigludęs, blizgus, malonus liesti.

     Ūgis ir svoris: Bostono terjerų aukštis ties ketera 38–43 cm, svoris neturėtų viršyti 11,5 kg. Bostono terjerai pagal svorį skirstomi į tris klases: mažieji 6,8 kg, vidutiniai – nuo 6,8 iki 9,1 kg ir didieji, kurių svoris yra tarp 9,1–11,5 kg.  Patino ūgis svyruoja nuo 38 iki 43 cm ties ketera, Kalių -nuo 37-43. Svoriai abiejų lyčiu svyruoja nuo 5 iki 11 kg

ŪGIS MIN. MAKS.
Kalė 37 43
Patinas 38 43
SVORIS MIN. MAKS.
Kalė 5 11
Patinas 5 11

index

Bostono terjeras – energingas, meilus, visada norintis būti veiksmo centre šuniukas. Jautrus balso intonacijoms mažius, puikiai suprantantis ką jam norit pasakyti. Tai labiau terjerų nei buldogų tipo šuo – vien gulėti ir snausti šiems šunims būtų pernuobodu. Pasivaikščiojimas neturėtų apsiriboti tik “gamtinių reikalų”atlikimų jei norite turėti sveiką nenutukusi Bostonų terjerą. Bent kartą i diena reikėtų pavaikyti šunelį su kamuoliuku, virve ar kitu žaisliuku. Tunkantis šunelis praranda savo forma – pranyksta figūros grožis, sunkiau kveputi, judėti. Bostono terjeras- raumeningas ir ištvermingas šuo nepaisant jo gabaritų.

  Bostnai moka labai aukštai šokinėti, taig šie šuneliai puikia tinka Agility treniruotėms.  Jau subrendusiam šuneliui galima pakabinti tam skirtą virvę. Bostono terjerams būdingas bulldogo tipo sąkandis todėl puikiai įsikimbą į daiktą ir gali ilgai kaboti ir suptis.

Trumpa veislės istorija

Tuo metu kai kruvinas lošimo sportas su buliais nebuvo draudžiamas “Bull ir Terjero” tipo šunys, veisiami Britų salose , buvo naudojami kaip žiaurūs kovotojai. Tokie buvo ir tolimi Bostono terjerų protėviai. Šie šunys buvo vidutinio tipo, svėrė apie 20 kg

1835 metais uždraudus žiaurias gyvūnų kovas, likusiųjų Bostono terjerų protėvių mylėtojai susibūrė ir nusprendė atskleisti švelniasias šunų savybes, ištobulinti veislę. Atrankos būdu buvo išveista galima sakyti nauja veislė – mielas, draugiškas ir energingas šeimos kompanjonas. Tamsioji liudnoji šių šunų protėvių istorija liko praeity.

Importuoti šunis į JAV iš Europos  buvo įprasta, taigi 1870 m. Williamas O’Brian importavo šunį vardu Judge iš Anglijos ir išvežė jį į Bostoną  kur jis buvo parduotas Robert C. Hooper. Robert’as C. Hooper buvo vienas iš Bostono Terjerų veisimo pradininkų. Veliau šis šuo buvo vadinamas Judge Hooper. Judge buvo anksčiau mynėtųjų stambiu “Bull ir Terjer’ų” tipo. Sukergus šį šunį su Baltųjų Terjerų kale Gyp, kurios šeimininkas buvo Edward Burnett,  gimė pirmieji šuniukai, sudarę pagrindą ateities Bostono terjerų  veisimui.

Nedaug žinoma apie Judge protėvius , tačiau buvo spėliojama , kad jis buvo arba tiesioginis palikuonis iš senųjų “Bull ir Terjer” tipo šunų arba buldogo ir Baltojo anglų terjero mišinys. Baltieji terjerai buvo veisiami 1860 m. parodoms tačiau laikui bėgant, dėl nežinomų priežasčių išnyko. Dėl Bostono terjerų veislės jauno amžiaus ir mažo genofondo, sekančiose kartose šie šunys buvo veisiami kryžminant su Prancūzų Buldogais, Anglų buldogais. Šie šunys buvo vadinami Senieji Bostono buldogai (Olde Boston Bulldogge.).

OBB    6469311_orig

Bostono terjerai ( kurie tuo metu dar nebuvo žinomi kaip tokie) greitai tapo populiarūs. 1891 m. buvo sukurtas amerikos Bostono Buldogu klubas, o Bostono Buldogai kaip veislė 1893 buvo pripažinta AKC (Amerkikos Kinologijos klubo). Kad Visiškai atskirti nuo Bull tipo šunų Senieji Bostono Buldogai buvo pervadinti Bostono terjerais. Veislės tobulinimas užtruko beveik 30 metų kol buvo sukurti nuostabūs energingi, draugiški, mylintįs aplinkinius, šuneliai.

11182094_10205035403258637_1262963868752927454_n 11258155_10205035404458667_5436133944530940539_n